- kretėti
- 1 kretė́ti, krẽta, -ė́jo intr. 1. Aln, Jž, Bsg drebėti, purtėti (nuo senatvės): Ateidama motinėlė ant lazdelės kreta LTR(Ds). Jis pamatė sėdint krẽtančią senutę NdŽ. Kaip smagu klausytis kretančio žilo senelio pasakojimų Vaižg. Ar mano galva jau krẽta? Aš pati nesijaučiu Skr. Kad ir galva krẽta, ale liežuvis dar miklus Gs. Senutei galvelė kreta, rodos, nuo kaklo nusisuks P.Cvir. ║ virpėti, tirtėti: Ar tu bijai ko, ar sušalus, kad taip kreti? An. Boba kretėdama gieda J. Staiga tėvas meldęsis suaikčiojo, pravirko. Galva nusviro ant rankų, visas kretėjo Mš. Jau jo palūpis krẽta Jrb. Taip baisiai juokiasi, kad net jo didelis pilvas kreta Ašb. Juokėsi ir kretėjo lyg kibirkštis Pč. Giema (gieda) – net barzda krẽta Tvr. Iš mandrumo galva net kreta Gs. Grūšią kanda, ūsai krẽta, į mergas graužtukais meta Plv, Mrj. Cirulninks atėjo, tai barzdos kretė́jo JD296. Visi šoka, visi kreta, leisk ir mane pašokt, teta! Mrj. Kreta žirginiai ant lazdų Grz. Topoliai panašūs an baltą drebulę, tik nèkreta Km. 2. drebėti (apie balsą): Jo balsas kreta, kap dainuoja Tvr. 3. tarpti, vešliam būti: Jau žaliavo linksmai kretėdamas prieš saulę rugio želmuo sp. Serbentų šakelės aplėpę net krẽta uogom Švnč. | Marti kai žemiauogė tik krẽta užustalėj Švnč. 4. sunkiai, drebant eiti: Kur ta senutė krẽta? DŽ. Jijė jau kreta, važiuoja Skr. Sukiužęs jau, pusgyvis, vos kreta! rš. 5. bartis: Kad perbėgo kumelė per dobilus, tai kretėjo kretėjo atėjęs kieman Sv. \ kretėti; atkretėti; iškretėti; pakretėti; sukretėti
Dictionary of the Lithuanian Language.